- tūpčiojimas
- tū́pčiojimas dkt. Tū́pčiojimas prieš põną.
.
.
tūpčiojimas — sm. (1) K, Rtr, DŽ, KŽ; L 1. K, Rtr, KŽ → tūpčioti 1: Nu to tūpčiojimo pakinkliai paskaudo Krš. Šokių buvo, matyti, pats įniršimas: tūpčiojimas ir dundėjimas toks, kad sena smuklė drebėjo Pč. 2. → tūpčioti 4: Per jos tokį tūpčiojimą kitas ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
klūpčiojimas — sm. (1) → klūpčioti: Paliko tas pats prievaizdos botagas, tas pats klūpčiojimas ir tūpčiojimas prieš poną rš … Dictionary of the Lithuanian Language
tutūpt — interj. 1. kartojant nusakomas smarkus bėgimas: Tūtūpt tutūpt atlėkė kaip smakas Trš. 2. kartojant nusakomas tūpčiojimas: Liuobam subinėms mušti į medį: tutūpt tutūpt, bet atsargiai, kad kiaušius nesudaužytų Plt. 3. nutūpimui nusakyti: Tutūpt… … Dictionary of the Lithuanian Language
tūpt — interj. 1. K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, LLDI419(Dbg), Dkš staigiam pritūpimui, sukritimui nusakyti: Tūpt į vėpūtinį ir įvirtau Ggr. Tūpt, net tūptelėjo iš išgąsčio Grž. Aš jam čiupt guminiu, anas ir tūpt an gūžio ir sudribo Prng. Tik tūpt į žemę, i… … Dictionary of the Lithuanian Language